derkliavoti

×derkliavóti, -ója, -ójo (hibr.) žr. derklioti: 1. Nereik derkliavóti savo artimą, t. y. blazgatyti, keikti, velti, ladėti J. 2. refl. Derkliavójas marti, t. y. išsidarko, išsimango J.